• TVF

Lietuva ruošiasi kiekvienais metais vykstančioms Lietuvos konsultacijoms pagal Tarptautinio valiutos fondo (TVF) steigimo sutarties IV straipsnį. Dėl šios priežasties nuo š. m. kovo 19 d. iki š. m. kovo 31 d. Lietuvoje dirbs TVF Europos departamento misija, vadovaujama atstovo Christoph Klingen. Ši misija atvyksta kas pusę metų.

Tarptautinio valiutos fondo specialistai analizuoja bendrą Lietuvos makroekonominę būklę, vertina ūkio raidą, jos tendencijas įvedus eurą, padėtį finansų srityje, taip pat biudžeto ir socialinės politikos priemonių įgyvendinimą. Kovo 19 – 31 dienomis planuojami susitikimai su Lietuvos banko, Finansų ministerijos ir kitų susijusių valstybės institucijų atstovais, taip pat numatyti susitikimai ir su privataus sektoriaus atstovais.

Lietuvos banko duomenims, Tarptautiniam valiutos fondui priklauso 188 šalys, o Lietuva TVF nare yra tapusi nuo 1992 metų.

• Fondas

Vyriausybė paskirstė 2015 metų nustatytą 257,21 mln. eurų dydžio valstybės garantijų limitą dviem institucijoms, kurios tokias garantijas teikia. Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatytas 150,05 mln. eurų dydžio limitas, o Investicijų ir verslo garantijų fondui paskirtas 107,16 mln. eurų limitas.

UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ pernai garantavo dėl 69,2 mln. eurų bendrai siekiančių paskolų, o UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pernai garantavo dėl 77,8 mln. eurų paskolų.

Bendrovėms limitai buvo nustatomi apžvelgiant į tokių garantijų poreikį 2015 metais bei faktinį panaudojimą praeitais metais. Viską įvertinus nustatyti aukščiau minėti limitai.

• PVM

Š. m. kovo 18 dieną Vyriausybė pritarė projektui, pagal kurį smulkieji verslininkai, kurių metinės pajamos nėra didesnės kaip 60 tūkst. eurų, PVM galėtų mokėti tuo metu kai gauna atlygį už paslaugas ar prekes.

Pradžioje buvo siūloma leisti visoms smulkioms įmonėms PVM mokėti tik gavus atlygį už prekes ar paslaugas, tačiau toks siūlymas buvo atmestas, kadangi tai paleistų per 45 proc. PVM mokėtojų, į biudžetą sumokančių daugiau 9 proc. šio mokesčio. Tai labai stipriai apsunkintų biudžeto pajamų srautų valdymą.

Nustačius 60 tūkst. eurų ribą lengvata bus galima maždaug trečdaliui PVM mokėtojų, kurie sumoka apie 1,5 proc. šio mokesčio. Tai valstybės biudžeto pajamų srautų valdymui turės tik mažą įtaką. Iki šiol tokia lengvatine PVM mokėjimo tvarka galėjo naudotis žemės ūkio produkciją teikiantys asmenys.

• Atsakingas skolinimasis

Kreditas – dažnos šeimos galvos skausmas ir našta, tačiau dažniausiai taip nutinka dėl netinkamo pasirinkimo. Kalčiausias būna noras turėti kur kas daugiau nei galima sau leisti, taip pat netinkamas įsigilinimas į kredito sutarties sąlygas, blogai pasirinktas mokėjimo terminas ir tik kur kas retesniais atvejais kaltinti galima netikėtai pasikeitusią situaciją, nelaimes.

Pernelyg didelis optimizmas ir siekis turėti tai, kas yra per brangu – ypatingai dažnai pasitaikanti kreditų gavėjų problema. Net ir gana didelės pajamos dar nereiškia, kad galite sau leisti vairuoti apynaujį automobilį, ką tik rinkoje pasirodžiusį išmanųjį telefoną ar moderniausią buitinę techniką. Net ir perkant išsimokėtinai, renkantis kreditą ar kitą finansavimo formą vertėtų rinktis kiek kuklesnius, tačiau ekonomiškus ar Jūsų poreikius gerai atitinkančius prietaisus, už kuriuos mokamos įmokos nesudarytų pernelyg didelės Jūsų biudžeto dalies. Taip išvengsite didelių nemalonumų. Tuo tarpu mokėdami labai dideles įmokas vargu ar mėgausitės savo nauju pirkiniu.

Kredito sutartis – atidumo reikalaujantis objektas. Net ir imdami iš pažiūros nedidelę paskolą atkreipkite dėmesį į kiekvieną sutarties punktą, išsiaiškinkite visas pasekmes, kurios Jūsų laukia jei pradelsite mokėti, užmiršite įmoką ar netyčia sumokėsite šiek tiek mažiau nei reikia. Visa tai turi būti aiškiai nurodyta sutartyje, o esant neaiškumams atsakyti į Jūsų klausimus privalo kredito bendrovės konsultantas. Nerekomenduojama pasirašyti abejonių keliančių sutarčių, taip pat tų, kuriose numatytos nepagrįstai griežtos bausmės, peržengiančios sveiko proto ribas. Tiesa, šiuo metu delspinigiai, baudos ir sankcijos už kredito ar vartojimo paskolos sutarties sąlygų pažeidimus yra labai ribojamos įstatymais, tačiau vis dar pasitaiko nesąžiningų atvejų ar kreditorių, kurie randa kaip išvengti ribojimų.

Tinkamas mokėjimo termino pasirinkimas – raktas į sėkmę. Tiek pasirinkus pernelyg trumpą paskolos išmokėjimo terminą, tiek ir pernelyg ilgą laukia nemalonios pasekmės. Per trumpas terminas gerokai apsunkins Jūsų kasdienius finansus, nes įmokos bus labai didelės. Atrodytų geriau rinktis gerokai ilgesnį terminą, tačiau reikia nepamiršti, kad palūkanos yra mokamos už tam tikrą laikotarpį, tad kuo terminas ilgesnis, tuo brangesnė Jūsų paskola bus. Taigi, idealiu atveju reikėtų rinktis tokį terminą, kuris tiksliai atitiktų Jūsų finansinę padėtį, tačiau rasti tokį terminą gali būti sunku. Numatykite, kiek galite paskolai skirti kas mėnesį, kiek galėsite skirti jei šiek tiek pablogėtų Jūsų finansinė padėtis ir pagal mėnesines įmokas rinkitės tinkamą terminą.

Žinoma, dėl blogų paskolų galima būtų kaltinti ir pasikeitusią finansinę situaciją, pavyzdžiui, sumažėjusį darbo krūvį ar padidėjusias išlaidas, tačiau dažnu atveju, tiek vieną, tiek kitą, galima numatyti, todėl jei iš anksto apie tai pagalvosite problemų Jums nekils, o jei tikėsitės, kad viskas bus gerai ir kaip nors išsisuksite, galite sulaukti nemenkų rūpesčių, kuriuos išspręsti gali būti ne tik sunku, bet ir brangu.

• Grynieji
• Ribojimai

Seime pradėtas svarstyti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas bei jį lydintys teisės aktai, kuriuos parengė Rimantas Šadžius – teisingumo ministras. Šiais pakeitimais norima riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Teikiamame projekte numatyti, kad grynaisiais būtų galima atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, o jei viena iš šalių yra juridinis asmuo ar fizinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla, suma turėtų būti nedidesnė nei 3 tūkst. eurų.

Finansų ministro teigimu, tai yra veiksminga priemonė kovai su šešėline ekonomika, nes yra kelios sritys, puikiai žinomos teisėsaugos institucijoms, kuriose cirkuliuoja ypač didelės grynųjų pinigų sumos, o deklaruojamos pajamos ir sumokami mokesčiai neatitinka realybės. Tarp tokių sričių yra žemės ūkio produktų, maisto pramonės perdirbimas, prekyba naudotomis transporto priemonės, medienos, metalo supirkimas, taip pat, nekilnojamojo turto sandoriai.

Minėti apribojimai nebūtų taikomi tais atvejais, kai asmenys atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdytų per bankus, valiutų keityklas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tačiau tam turi būti nustatoma mokėjimą atliekančio asmens tapatybė.

Yra tokių atvejų, kuomet atsiskaityti ne grynaisiais pinigais nėra galimybių, tad įstatyme numatytos išimtys. Kai atsiskaitoma grynaisiais dėl kitų galimybių nebuvimo, šalys turėtų informuoti mokesčių administratorių apie įvykusį sandorį. Taip pat numatyta, jog asmenims, kurių veiklos vietoje nėra galimybės naudoti kitų atsiskaitymo priemonių, negaliotų grynųjų pinigų operacijų ribojimai, tačiau apie tai turėtų būti informuotas mokesčių administratorius.

Šiuo įstatymu būtų siekiama sumažinti prielaidas šešėliniai ekonomikai, gerinama kontrolė, lengviau atsekami neteisėti sandoriai, gerėtų įmonių finansinė drausmė, būtų mažiau galimybių išvengti mokestinės prievolės.

Už šio įstatymo įsigalėjimą balsavo 56 Seimo nariai, 4 išreiškė nepritarimą, o net 44 neturėjo savo nuomonės. Esant daugumai pritariančiųjų, gegužės mėnesį Seimas žada grįžti prie detalesnio svarstymo.