Seime pradėtas svarstyti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas bei jį lydintys teisės aktai, kuriuos parengė Rimantas Šadžius – teisingumo ministras. Šiais pakeitimais norima riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Teikiamame projekte numatyti, kad grynaisiais būtų galima atsiskaityti iki 5 tūkst. eurų, o jei viena iš šalių yra juridinis asmuo ar fizinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla, suma turėtų būti nedidesnė nei 3 tūkst. eurų.
Finansų ministro teigimu, tai yra veiksminga priemonė kovai su šešėline ekonomika, nes yra kelios sritys, puikiai žinomos teisėsaugos institucijoms, kuriose cirkuliuoja ypač didelės grynųjų pinigų sumos, o deklaruojamos pajamos ir sumokami mokesčiai neatitinka realybės. Tarp tokių sričių yra žemės ūkio produktų, maisto pramonės perdirbimas, prekyba naudotomis transporto priemonės, medienos, metalo supirkimas, taip pat, nekilnojamojo turto sandoriai.
Minėti apribojimai nebūtų taikomi tais atvejais, kai asmenys atsiskaitymus grynaisiais pinigais vykdytų per bankus, valiutų keityklas ar kitus mokėjimo paslaugų teikėjus, tačiau tam turi būti nustatoma mokėjimą atliekančio asmens tapatybė.
Yra tokių atvejų, kuomet atsiskaityti ne grynaisiais pinigais nėra galimybių, tad įstatyme numatytos išimtys. Kai atsiskaitoma grynaisiais dėl kitų galimybių nebuvimo, šalys turėtų informuoti mokesčių administratorių apie įvykusį sandorį. Taip pat numatyta, jog asmenims, kurių veiklos vietoje nėra galimybės naudoti kitų atsiskaitymo priemonių, negaliotų grynųjų pinigų operacijų ribojimai, tačiau apie tai turėtų būti informuotas mokesčių administratorius.
Šiuo įstatymu būtų siekiama sumažinti prielaidas šešėliniai ekonomikai, gerinama kontrolė, lengviau atsekami neteisėti sandoriai, gerėtų įmonių finansinė drausmė, būtų mažiau galimybių išvengti mokestinės prievolės.
Už šio įstatymo įsigalėjimą balsavo 56 Seimo nariai, 4 išreiškė nepritarimą, o net 44 neturėjo savo nuomonės. Esant daugumai pritariančiųjų, gegužės mėnesį Seimas žada grįžti prie detalesnio svarstymo.
